ŽINIA

Šokėjas, choreografas, pedagogas Vytis Jankauskas laikomas vienu įdomiausių Lietuvos šiuolaikinio šokio kūrėjų. 1997 m. buvo įkurtas Vyčio Jankausko šokio teatras. Savo spektakliuose choreografas bando rasti pusiausvyrą tarp formos naujumo ir emocinio poveikio. Ne viena V. Jankausko kompozicija rodyta užsienio šalyse, „Viduramžių bernelio dainos“ atstovavo Lietuvai tarptautiniame festivalyje Global Dance 2002 Vokietijoje, o spektaklis „Nuskendęs slėnis“ choreografui pelnė „Auksinį scenos kryžių“. „Žinioje“ choreografas lieka ištikimas grynajam šokiui, tačiau spektaklis nestokoja ir naujų stilistinių bei emocinių atspalvių. Asociatyvi judesio plastika scenoje įkūnija mirties ir prisikėlimo, praradimo ir atradimo, nerimasties ir susitaikymo būsenas.

***
Pavadinčiau šį choreografą paskutiniuoju Lietuvos šiuolaikinio šokio romantiku, nes nematau, kas dar kurtų tokios stilistikos šokį. Tačiau šiame spektaklyje buvo ryškūs ir nauji stilistiniai posūkiai. Visiškai naują, ilgesingą ir neramią nuotaiką „Žinioje“ sukūrė paties V. Jankausko santūrūs duetai su Goda Laurinavičiūte. Kitos trys šokėjos (Giedrė Kirkilytė, Giedrė Subotinaitė, Ieva Šimukauskienė) buvo tarsi baltas duetų šešėlis, besistengiantis gyventi savą, tačiau ta pačia skaidria nuotaika pasižymintį gyvenimą. Nuo ankstesnių skyrėsi ir spektaklio struktūra, labiau akcentuojant ne solo ir duetus, o visos trupės šokius. Įsimintinas ir paties choreografo solo, nerimastingas ir jaudinantis.

Vita Mozūraitė. Naujas kelias į pievas. 7 meno dienos, 2007 05 18

Asmeninių simpatijų prizą atiduočiau Vyčio Jankausko spektakliui „Žinia“. Pirmiausia už drąsą, kurios šiandien šokėjams reikia einant į tuščią, scenografijos bei šiuolaikinės technikos stebuklais neužgriozdintą sceną. (...) Antra, už jaukų sensualumą, kuriuo tradiciškai alsuoja visi choreografo darbai. Trečia, už nemėginimą bet kuria kaina pasirodyti supermoderniam, universaliam ir kitokiam. Už ištikimybę sau. Nesvarbu, jog „Žinia“ savo nuotaika ir tematika panaši į ankstesnius V. Jankausko darbus – svarbu, kad emocinė įtampa čia primena stipriausius choreografo spektaklius.

Renata Baltrušaitytė. Kelnių maustymasis ir tikrų muzikantų šou. Veidas, 2007 05 10

Atlikėjai Giedrė Kirkilytė, Goda Laurinavičiūtė, Giedrė Subotinaitė, Ieva Šimukauskienė ir Vytis Jankauskas giminingai jaučia muziką, nesistengia jos išgyventi – tik plastiškai įkūnyti, todėl spektaklyje beveik nėra dirbtinų reakcijų, visi judesiai tarytum tyvuliuoja abstrakcijoje.

Helmutas Šabasevičius. „Naujajame Baltijos šokyje“ – dar daugiau lietuvių. www.balsas.lt, 2007 05 05

Net nežinodamas apie turinį iš anksto, nesunkiai galėjai pajusti svarbaus vyksmo atmosferą. Joje tik choreografui žinomu būdu susipynė įtampa, šventumas, elegancija, nežinomybė, blaškymasis ir susitaikymas ar amžinas artėjimas prie jo.

Jelena Šalaj. Lietuvių choreografai festivalyje: Loreta Juodkaitė ir Vytis Jankauskas. www.menufaktura.lt, 2007 05 14

Man, pirmą kartą stebėjusiai lietuvių šiuolaikinį šokį, Jankauskas, kuris ir šiandien šoka bei yra puikios fizinės formos, tapo pagrindiniu atradimu. Jo solo atsiribojęs, tekantis, apgalvotas, suvoktas, kupinas savigarbos ir stiprus.

Jekaterina Vasenina. Plutarcho labirintas. Festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ Vilniuje rezultatai. www.dance-net.ru, 2007 05 15