CONTEMPORARY?

Kitoks šokis

Goda Dapšytė

Tamsi erdvė, elektroninės muzikos gausmas, ant scenos grindų raivosi minimalius judesius atliekantys, pusnuogiai šokėjų kūnai. Taip ar panašiai nemaža dalis publikos yra linkusi įsivaizduoti (žinoma, nebūtinai taip detaliai) stereotipinį šiuolaikinio šokio spektaklį. Trumpai tariant: mažai šviesos, kostiumų ir daug abstrakčių nuobodulį keliančių judesių. Tokie ir panašūs stereotipai atgraso dalį potencialių Lietuvoje vis dar įsitvirtinti besistengiančios meno šakos žiūrovų.

Būtent šiuos stereotipus spektaklyje ironišku pavadinimu „Contemporary?“ pasiryžo griauti trejetas vis dar jaunų, bet jau patyrusių šokėjų: Agnė Ramanauskaitė, Mantas Stabačinskas ir Paulius Tamolė. Padedami spektaklio dramaturgės Sigitos Ivaškaitės, jie sumanė praverti šokio spektaklių kūrimo užkulisius ir kritiškai pažvelgti į šiuolaikinį šokį Lietuvoje. Pagrindine medžiaga jų kolektyvinei kūrybai tapo minėtieji įsisenėję stereotipai, choreografijoje susiformavusios klišės ir asmeninės patirtys.

„Contemporary?“ prasideda žavia apgaule. Pamatyti „kitokio“ šokio spektaklį susirinkusi publika paskęsta tamsoje, o scenoje išnyra jau minėti pusnuogiai šokėjų kūnai, atliekantys „gemalo augimo“–„sėklos daiginimo“ sceną. Spektaklio kūrėjams pavyko ištęsti šią sceną tiksliai tiek, kad apsigautų visi paskubėję susikurti bet kokias pirmąsias nuostatas. Būtent tada, kai publika susitaiko, kad prieš akis – laiko sąvokos reliatyvumą patvirtinantis vakaras, įžangą nutraukia P. Tamolės replika: „Nusibodo!“. Ši replika ne tik apverčia veiksmą scenoje ir pradeda „kitokį“ spektaklį, bet taip pat pateikia vieną iš spektaklio apibendrinimų. O būtent, kad jį kūrusiems šokėjams atsibodo nemaža dalis jų profesinės kasdienybės detalių.

Šaržuojant šokio spektaklio kūrybinį procesą, kvestionuojami šio meno kasdienybėje susiformavę dėsniai. Čia gausu žinomų lietuvių choreografų citatų, lengvai atpažįstamų šios srities profesionalams ar dažniau spektakliuose besilankantiems žiūrovams. Ironiškos lietuvių kūrėjų citatos spektaklyje pirmiausia tampa komiškais akcentais. Vadinasi, jau turime ką cituoti (!). „Contemporary?“ kūrėjų aštrios, bet simpatiškos kolegų darbų parodijos tampa veikiau komplimentu nei priekaištu.

„Contemporary?“ per vieną valandą mėginama aprėpti įvairias šiuolaikinio šokio problemas: kūrybinio proceso keblumus, bendravimą su publika, kostiumų skurdumu pasireiškiantį finansavimo stygių, nuogo kūno scenoje klausimą, lietuviškosios šokio rinkos ypatumus, kūno netobulumą, kūrybos klausimus ir t. t. Todėl dalis jų nepelnytai nublanksta pasimesdamos bendrame sraute. Problema yra ir tai, kad vietomis savirefleksijai pritrūksta gelmės. Pasitenkinama spektaklio atlikėjams organiška judesio ir kalbos raiška. „Contemporary?“ – paprastas ir nuoširdus spektaklis. Būtent nuoširdumas labiausiai atperka įvardytus trūkumus.

Vieni geriausių lietuvių šiuolaikinio šokio šokėjų Agnė Ramanauskaitė ir Mantas Stabačinskas bei dažniau dramos nei šokio scenoje matomas Paulius Tamolė scenoje ironizuoja ne tik kolegas, bet ir patys save. „Contemporary?“ kūrėjai puikiai derina jautrumą su ironija, parodiją su saviironija. Tai puikiai matyti A. Ramanauskaitės ir M. Stabačinsko dueto scenoje, kurios vietomis kiek saldoką romantiką atsveria šokėjų jautrumas partneriui bei grubokas ir ironiškas P. Tamolės įsikišimas. Po jo duetas nejučia pavirsta žaviu trio. A. Ramanauskaitės monologas apie netobulas kūno formas, begalines pastangas ir šokyje matomą gyvenimo prasmę balansuoja tarp nuoširdumo ir melodramos. Ironijai pasitelkiamas muzikinis fonas – skamba „Evitos“ melodija. O mieliau šokančio nei kalbančio M. Stabačinsko tylieji monologai – tiesiog autoportretas.

Šiuolaikinis šokis suteikia daug galimybių savirefleksijai, o apie kūrybą šokio kalba ironiškai ir su humoru pasakojantys spektakliai itin populiarūs tarptautiniuose festivaliuose. „Contemporary?“ – viena pirmųjų šio žanro (dalies šokio kritikų įvardijamo kaip konceptualusis šokis) kregždžių mūsų scenoje. Bandymas pasisekė. Spektaklio kūrėjams pavyko pasiekti balansą tarp vien šokio bendruomenei suprantamų temų ir to, kas sudomintų platesnę publiką. Scenoje puikūs šokėjai sumaniai derina profesines klišes ir asmenines patirtis, ardo erdvės ir sceninio laiko konvencijas ir nepamiršta čia ir dabar juos stebinčių žiūrovų realybės.

 

Menų spaustuvė

„CONTEMPORARY?“

Vienos dalies škio spektaklis, trukmė – 50 min. 
Premjera – 2013 m. lapkričio 22 d.

Idėjos autoriai, choreografai ir atlikėjai – 
Agnė RAMANAUSKAITĖ, Paulius TAMOLĖ,
Mantas STABAČINSKAS
Dramaturgė  Sigita IVAŠKAITĖ
Šviesų dailininkas – Povilas LAURINAITIS