DEKALOGAS

2005 metais režisierius Gintaras Varnas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje surinko aktorių kursą. Tada jis dar vadovavo Kauno valstybiniam dramos teatrui ir ketino jaunus savo auklėtinius pasikviesti į teatro trupę. Tačiau 2007 metais režisierius buvo priverstas pasitraukti iš teatro meno vadovo pareigų. Tapęs laisvu menininku, G. Varnas kartu su jaunaisiais aktoriais įkūrė teatrą „Utopia“.

„Utopia“ – daugeliu prasmių jauniausias teatras Lietuvoje. Anot jo įkūrėjų, pasirinktas pavadinimas atspindi ne esamą teatro situaciją, bet jo viziją. Neturėdamas nuolatinės scenos, G. Varnas nuolat kuria savitą teatro viziją, kurią stengiasi įgyvendinti, pasitelkdamas originalų repertuarą ir bendraminčių, panašios pasaulėžiūros aktorių trupę. Teatro „Utopia“ atsiradimas pradėjo naują šio režisieriaus kūrybos etapą, kuriame jis atsiskleidė kaip talentingas, bet griežtas ir reiklus pedagogas, netoleruojantis atsainaus ir paviršutiniško požiūrio į profesiją. Kartu su būsimaisiais aktoriais G. Varnas nusprendė gilintis į šiandienį jauną žmogų ir jo santykius su supančiu pasauliu – tai režisierius, atrodo, vertina ir kaip galimybę geriau suprasti ir pažinti savo auklėtinius.

Pirmasis teatro „Utopia“ spektaklis – „Žvaigždžių kruša“ (2007), gimęs iš etiudų ir improvizacijų „žvaigždžių fabriko“ tema. Tuomet dar Kauno valstybiniame dramos teatre pasirodęs spektaklis-tyrimas analizuoja komercinėse Lietuvos televizijose išpopuliarėjusį reiškinį, kai realybės šou inkubatoriuose „gaminamos“ vienadienės popžvaigždutės. Jaunieji aktoriai sukūrė ištisą galeriją išradingų ir atpažįstamų tipų – skirtingiems socialiniams sluoksniams priklausančių jaunuolių, trokštančių tapti garsiais dainininkais ir patekančių į „žvaigždžių gamybos“ mėsmalę. Nors „Žvaigždžių krušoje“ gausu komiškų situacijų, o kaip vienas svarbiausių stiliaus principų pasirinktas kičas, spektaklis aštriai kelia jauno žmogaus pasirinkimo klausimą.

Naujausiame teatro „Utopia“ spektaklyje „Dekalogas“ (2008) moralinio pasirinkimo klausimas keliamas pasitelkus dešimt Dievo įsakymų. Tačiau daroma tai be didaktikos ir moralizavimo. Gimudisame iš improvizacijų spektaklyje tiesiogiai neiliustruojamas kiekvienas įsakymas, bet visose situacijose veikėjai sprendžia jiems iškilusias moralines dilemas. „Dekalogas“ – tai gyvenimiškų situacijų mozaika. Gatvė, šeima, mokykla – pagrindinės spektaklio veiksmo vietos. Nors visi spektaklio personažai išgalvoti, jų prototipus galima nesunkiai rasti tarp šiandienių skirtingų socialinių sluoksnių jaunų žmonių. Skaudūs veikėjų susidūrimai su prarasto Dievo apraiškomis pateikiami su humoru ir sąmoju, pasinaudojant jauno žmogaus įžvalgomis. Jaunų aktorių kuriami veikėjai dažnai kalba gatvės žargonu, tačiau už „žemojo“ šnekamosios kalbos stiliaus slypinti poezija ir filosofinis lygmuo – lengvai atpažįstamas ir suprantamas dabartinei dvidešimtmečių kartai.

Spektaklis „Dekalogas“ sukurtas bendradarbiaujant su tarptautiniu festivaliu „Naujosios dramos akcija’08“, skirtu paminėti 20 metų nuo Krzysztofo Kieslowskio filmų serijos „Dekalogas“ atsiradimo. Spektaklio kūrybinė grupė pelnė Kultūros ministerijos apdovanojimą už geriausią 2008 metų nacionalinės dramaturgijos kūrinį.

G. Varnas ne tik skiepija savo auklėtiniams vertybinę orientaciją, bet ir plečia jų profesinius įgūdžius. Daugelis jų vaidina naujausiame režisieriaus spektaklyje pagal Claudio Monteverdi madrigalines operas „Tankredžio ir Klorindos dvikova“ ir „Nedėkingųjų šokis“. Muzikinio ir lėlių teatro pamokos padeda jauniesiems aktoriams dramos scenoje.

Ne pačiomis palankiausiomis sąlygomis kuriantis teatras „Utopia“ siekia kalbėti apie šiandienos lūkesčius bei svajones ir kuria svajoti nebijantiems bei utopiškomis vertybėmis tikintiems žiūrovams.